calūnas

×calū̃nas (l. całun) sm. (2) Ds, Pn, cãlūnas (1) Slnt patiesalas, apdangalas prie karsto: Ir juodo audeklo calūnai jau slegia merdėjantį kūną V.Myk-Put. Trys grabai ant calūno stokso S.Čiurl.